Informacija

Naujoji svetainė

ATOPINIS DERMATITAS

Interviu žurnalui "Gamtos galia" Nr. 2 (20), p. 21, 2009 m.

Apie daugelį varginančią ligą – atopinį dermatitą – pasakoja gydytoja alergologė Rūta Tamošiūnienė:

Visos ligos nėra malonios, bet odos ligos ypač, nes jos yra matomos. Tai papildomas širdies skausmas ir neigiamos emocijos ir mamai, auginančiai alergišką vaiką, ir paaugliui, ir jaunai panelei. Net ir senjorai nori būti gražūs.

Kas yra tas atopinis dermatitas?

Atopinis dermatitas (AD) – lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingi niežulys, bėrimo židiniai. Ligos eiga banguojanti. Šia liga serga vaikai ir suaugę.

Kokios priežastys lemia atopinio dermatito dažnėjimą?

Vienu sakiniu į šį klausimą sunku atsakyti, juo labiau, kad ir tikslias priežastis būtų sunku įvardinti. Labai svarbūs genetiniai faktoriai. Kuo daugiau alergiškų tėvų, tuo daugiau alergiškų vaikų. Sergamumo rodikliai kiekvienoje šalyje vis kitokie. JAV atopiniu dermatitu serga apie 10 - 20 proc. vaikų  ir 2 proc. suaugusių. Panašūs sergamumo rodikliai Anglijoje,  Australijoje, bei Skandinavijos šalyse. O Irane ir Kinijoje sergančių atopiniu dermatitu vos keli procentai. Kuo šalyje aukštesnis socialinis ekonominis lygis, tuo sergamumas didesnis.  Tačiau , kodėl Jamaikos vaikai , gyvenantys savo gimtoje  šalyje, rečiau serga atopiniu dermatitu, nei emigravę į Londoną. Galima priežastis – aplinkos faktoriai. Mažesnėse šeimose  taip pat sergama dažniau, negu gausiose. 

Kiek sergančių atopiniu dermatitu Lietuvoje?

2000 m. atopiniu dermatitu sirgo tik 4 proc. vaikų ir 1 proc. suaugusių. Praėjus aštuoneriems metams, vaikų sergamumas gerokai padidėjo ir siekia  apie 10 proc., o suaugusių beveik nepakito.

Kas lemia atopinio dermatito atsiradimą?

Atopinis dermatitas – daugelio faktorių sąlygojama liga, iš svarbiausių faktorių paminėtini šie: 

• Genetiniai faktoriai. Jeigu, vienas iš tėvų alergiškas, tikimybė, kad vaikutis bus alergiškas apie 30 proc., jei abu – apie 70 %;

• Imuninės sistemos pokyčiai. Išnyksta pusiausvyra tarp imuninės sistemos ląstelių bei jų išskiriamų medžiagų. Pradeda vyrauti tos ląstelės, kurios skatina alergijos atsiradimą; 

• Maisto alergenai. Vis daugiau vaikų ir suaugusių įsijautrina maiste esantiems baltymams. Dažniausi maisto alergenai kūdikiams: karvės pieno baltymai, kiaušinis, kviečiai, žuvis, soja. Vyriasniems vaikams ir suaugusiems prie jau minėtų dar prisideda žemės bei lazdyno riešutai;

• Įkvėpiamieji alergenai. Įsijautrinimas katės, šuns, jūrų kiaulytės plaukams, namų dulkių erkėms, žiedadulkėms taip pat gali turėti reikšmės atopinio dermatito atsiradimui;

• Kontaktiniai alergenai (nikelis, chromas, lateksas, ivairios kvapiosios medžiagos) labiau aktualūs suaugusiems. 

Kada prasideda atopinis dermatitas?

Atopinis dermatitas gali prasidėti bet kuriame  amžiaus periode, bet dažniausiai prasideda kūdikiams, sulaukus 2 – 6 mėn.

Ar galima pasveikti?

Sulaukus 10-14 metų 75 proc. pacientų odos būklė labai pagerėja arba netgi visai išnyksta bėrimo židiniai. Likusieji 25 proc. ir toliau serga atopiniu dermatitu.

Kokie pirmieji atopinis dermatitas požymiai?

Kūdikį dažniausiai galima pažinti iš ryškiai raudonų „degančių“ skruostų. Tačiau gali būti išbertos ir kitos vietos: kakta, ausų kaušialiai, liemuo, rankų, kojų tiesiamieji paviršiai. Vyriasniems nei 4 metų vaikams, paaugliams, bei suaugusiems beria šias vietas: vokus, lūpas, kaktą, kaklo šonus, sprandą, riešus, čiurnas, rankų, kojų lenkiamuosius paviršius. Sergant AD dėl niežtinčios ir išsausiejusios odos būtina speciali ir labai kruopšti odos priežiūra. 

Kaip prižiūrėti odą?

Odos priežiūra reikalauja kantrybės, nes liga, kaip jau buvo minėta, lėtinė.

Naudoti neutralaus PH muilus, kurie nedirgina odos ir minimaliai ją nuriebalina.

Rinktis skalbimo miltelius, kurie skirti aliergiškiems žmonėms.

Vengti dirgiklių: indų ploviklių, skalbinių minkštiklių, kvapių dušo gelių, vilnonių bei sintetinių audinių.

Nusipirkus naujus rūbus, juos perskalbti, kad neliktų cheminių medžiagų priemaišų.

Odą nuolat drėkinti ir riebalinti specialiai tam skirtomis priemonėmis.

Jūs dirbate su alergiškais vaikais ir suaugusiais. Yra švelnių gydymo priemonių, yra hormoninių ir nehormoninių tepalų. Kokia jūsų patirtis?

Kiekvienas vaistas turi savo vietą  atopinio dermatito gydyme. Laimei vis rečiau pasitaiko pacientų, sergančių sunkiu atopiniu dermatitu, todėl natūralu, kad didėja poreikis nehormoninių vaistų. Vienas iš tokių variantų – homeopatinis preparatas Iricar. Yra Iricar kremas ir tepalas. Šis preparatas mažina odos uždegimą bei niežulį. Kremas labiau tinka esant ūmiai stadijai, o tepalas riebesnis, labiau tinka sausai odai, kai liga yra lėtinė. Jį galima naudoti ilgą laiką be pertraukų. Iricarą gali vartoti tiek vaikai, tiek suaugę, o svarbiausia besilaukiančios bei maitinančios kūdikį moterys, nes preparatas gerai toleruojamas ir neturi pašalinio poveikio.

 

 

Atopinio dermatito pavyzdžiai