ULTRAVIOLETINIAI SPINDULIAI

Ultravioletiniai spinduliai yra nematomi, tai tėra nedidelė saulės elektromagnetinės spinduliuotės spektro dalis, tarpusavyje ryškiai besiskirianti energetine verte ir biologiniu poveikiu.

Pirmasis ultravioletinę spinduliuotę suklasifikavo amerikiečių fizikas William Weber Coblentz (1873-1962) trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į:

 • „Germicidinę“ – UVC, žudančią visa, kas gyva;

 • „Eriteminę“ – UVB, šie spinduliai veikia odos paviršių (33% pasiskirsto epidermyje, o 10% dermos paviršiuje) sukelia odos paraudimą ir nudegimą;
 • „Juodosios šviesos“ – UVA, skvarbiuosius  spindulius (50% pasiskirsto epidermyje ir 20% dermoje), sukeliančius odos fotosenėją.

Šiuolaikinė UVS klasifikacija ir bangų ilgiai (nm) pateikiami lentelėje.
                                          
Lentelė Nr. 1

 

UVC

UVB

UVA

200-290

290-320

320-400

 

UVA1

UVA2

320-340

340-400

 • Žemės atmosfera, ozono sluoksnis sugeria visus UVC spindulius;

  ir apie 90% UVB spindulių;

 • Žemės paviršių pasiekia 95% UVA spindulių;

 • Debesys UV spinduliuotės intensyvumą gali sumažinti iki 50%;

Trumpesniųjų UV spindulių energinė vertė yra didesnė, todėl energinis UVB ir UVA spinduliuotės santykis žemės paviršiuje yra 20:1. 

UV spinduliuotės intensyvumą lemia daug faktorių:

 • Intensyviausia UVS yra ties ekvatoriumi;

 • Tolstant nuo pusiaujo link ašigalių, saulės spindulių kritimo kampas mažėja, storėja atmosferos sluoksnis, todėl UVB sugeriama daugiau;

 • Vanduo yra geras UV spindulių laidininkas – apie 50-80% šių spindulių gali prasiskverbti į vieno metro gylį;

 • Sniegas ir ledas atspindi apie 85% UV spindulių, vandens paviršius 25%, o smėlis – 20%;

Kylant į kalnus, vieno kilometro aukštyje UV spinduliuotė yra 10-25% intensyvesnė, nei jūros lygyje;

UV spinduliavimo intensyvumas priklauso ir nuo paros bei metų laiko – intensyviausias yra nuo 11-13 val., vasarą.

Odoje UV skverbtis yra tiesiog proporcinga bangos ilgiui:

 • Odos raginis sluoksnis atspindi 60% UVB ir 30% UVA spindulių;

 • Į epidermį prasiskverbia apie 33%  UVB ir 50% UVA spindulių;

 • Papilinę dermą pasiekia 10% UVB ir 20% UVA spindulių, o į retikulinę dermą prasiskverbia apie 1% UVA spindulių.

Iki praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pagrindinis dėmesys buvo skiriamas UVB spinduliams, matomai dėl jų ertitemogeninio poveikio,  1985 m. amerikiečių dermatologui Albert Klingman  aprašius elastozę, pradėjo ryškėti  ir neigiamas UVA spinduliuotės vaidmuo.

 

 

 

 

© Dr. Laimonas Jazukevičius, 2010