Lotyniškas šios ligos pavadinimas – rosacea, lietuviškas – rožiniai spuogai arba rožinė.

Rožinė – lėtinė recidyvuojanti liga, kuriai būdingas veido raudonis, išsiplėtę kraujagyslės, uždegiminiai bėrimo elementai, esantys centrinėje veido dalyje.

Šios ligos eigai būdingas laipsniškumas, pakitimai odoje gilėja, dažniausiai stebimi tokie ligos variantai:

• Eriteminis – teleagiektatinis - būna paraudusi kaktos, skruostų oda;

• Papulopustulinis - odos paraudimo (eritemos) fone stebimos daugybinės, įvairaus dydžio rausvos papulės ar pustulės; 

• Fimatozinis - pakitimai nosies, ypač jos galo odoje - oda paraudusi ir mazguota;

• Akių - šis ligos variantas būdingas rožinei, kai oda būna infekuota erkute Demodex folliculorum.

Sergantys rožiniais spuogais gali jausti veido deginimą, dilgčiojimą, gali išsausėti, pleiskanoti oda, atsirasti spuogų ( papulių, pustulių ), parausti veidas, perštėti akis. Tokius žmones ypatingai vargina psichologinis diskomfortas, nepasitikėjimas savimi. Lėtinis stresas susijęs su gyvenimo kokybės pablogėjimu dar labiau paūmina rožinę.

Dauguma pacientų, sergančių rožiniais spuogais, gyvena Šiaurės Europoje.Trečdalis nurodo, kad artimų giminaičių tarpe yra sergančių rožine.

Vienos konkrečios priežasties, sukeliančios rožinę, nėra.

Labai svarbūs yra rožinius spuogus provokuojantys faktoriai, juos kiekvienas pacientas turėtų išsiaiškinti pirmiausia ir, kiek įmanoma, vengti:

• Karštas oras ( vasara, pirtis ), ultravioletiniai spinduliai;
• Karštas, aštrus maistas, karšti gėrimai;
• Intensyvus fizinis krūvis;
• Intensyvus psichologinis krūvis, stresas;
• Alkoholinai gėrimai;
• Menopauzė.

Akivaizdu, jog rožinę provokuoja faktoriai, skatinantys kraujagyslių plėtimąsi.

Rožinių spuogų gydymo tikslas – mažinti veido raudonį bei uždegimą.

Vieno ir "stebuklingo" rožinės gydymo metodo nėra. Geriausių razultatų sulaukiama gydantis kompleksiškai, kai skirtas gydymas veikia kelias ligos vystymosi grandis. Gerų artimų rezultatų dažnai pavyksta pasiekti paviršiniu cheminiu pilingu salicilo rūgštimi, po specialaus odos paruošimo. Šį gydymo būdą naudojame kaip įžanginę, o vėliau - ciklinę terapiją. Palaikomasis gydymas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai.

© Gyd. Rūta Tamošiūnienė, Dr. Laimonas Jazukevičius, 2011